Savarankiška kryptis: 14 dienų automobiliu po spalvingąjį Maroką 7 dalis

Į viešbutį “Auberge Panorama“ atvažiavome jau gerokai įdienojus, o išgirdę apie galimybę nusigauti iki Ait Ibrirn krioklių, kurie pasirodo buvo visai netoli viešbučio, pasimatymą su Dades tarpekliu nusprendėme atidėti rytojui. Bet Jūs negalvokite, kad mes liūdėjome, ar savo sprendimo gailėjomės. Ne. Mes ne tik kaip reikiant širdelę dėl žygio nuraminome, bet ir pavojinga veikla užsiemėme to visai neplanuodami.

IMG_1629 2
Boumalne Dades, Marokas.

Apie Ait Ibrirn krioklį sužinojome visai atsitiktinai, todėl nežinojome nei ko tikėtis, nei kaip jis atrodo. Žinojome tik maždaug kur eiti reikia. Sudėtinga rasti krioklius tikrai nėra. Nuo mūsų viešbutėlio mums reikėjo tiesiog nusileisti žemyn kalno šlaito takeliu vedančiu iki upės vagos. O paskui pažingsniuoti kokį gerą šimtą metrų išdžiūvusios upės vaga ir atsirasite vietoje. Sudėtingiausia ir buvo nusileisti, nes leidomės pro visokius brūzgynus mažu takeliu…

Netoli krioklio radome vyruką sėdintį ant akmeninės tvoros. Apsikarstęs jis buvo visokiomis kortelėmis bei pažymėjimais. Iš to supratome, kad čia ne šiaip vienišas vietinis, nusprendęs pasigrožėti  kriokliu, o bus kažkokia pinigų rinkliava.

DCIM102GOPROG0490542.
Vietinis rinkęs pinigus už apsilankymą prie Air Ibrirn krioklio, Boumalne Dades, Marokas.

Taip ir buvo. Prisistatinėjo jis labai svarbiu valstybinės institucijos darbuotoju, kuris yra atsakingas už šito krioklio prižiūrėjimą. Visa ta susimokėjimo procedūra – tikra ar ne buvo sunku nuspręsti…Kėlė abejonių taisyklės, kurios buvo ranka ant A4 lapo surašytos bei šūsnis lapų, kuriuose net jis pats atrodė pasimetęs. Dar didesnių abejonių kėlė skirtingos prašomos pinigų sumos. Galbūt melavo, galbūt nemelavo, bet nusprendę, kad dėl 30 dirhamų neverta gaišti savo laiko ir susimokėją už “įėjimą“ patraukėme susipažinti su kriokliu.

DSC_0735 2.jpg
Ait Ibrirn krioklys, Marokas.

Gal dėl to, kad nežinojome ko tikėtis, galvojome, kad ten vienas krioklys, o ten… galima rasti net kelis. Tik reikia palipti šiek tiek aukščiau uolomis. Tik visi tie kriokliai mažiukai ir net negaliu pasakyti ar jie natūraliai susidarę, bet pats Ait Ibrirn krioklys didelio įspūdžio nepaliko. Negaliu sakyti, kad negražu, bet tiesiog, nebuvo kažkokio vau. Tokioje vietoje lankyčiausi tik tokiu atveju, jeigu būtų visiškai šalia mano plano, o specialiai daryti sustojimą mano akimis tiesiog neverta. Na, nebent Jūs mėgėjai keliauti tik po mažiau turistams žinomas vietas.

DSC_0605 2.jpg
Pasislėpę dar vieni kriokliai, Ait Ibrirn, Marokas.

Šie kriokliai tikrai nėra panašu, kad yra gausiai lankomi turistų. Jų nėra nei tarp rekomenduojamų vietų aplankyti Maroke, nebuvome ir iš draugų girdėję apie šią vietą, ar iš turistų, kuriuos sutikome keliaudami Maroke. Visi čia dažniausiai važiuoja pažiūrėti Dades tarpeklio.

Kadangi norėjom ar ne, planuotai ar nelabai, atsidūrėme ten kur atsidūrėme. Reikėjo naudotis galimybe ir patyrinėti slėnį labiau. Pradėjome ropštis akmenis aukščiau. Iš pradžių džiaugėmės idėja, nes matėme tuos krioklius ir išdžiūvusią Dades upę iš šiek tiek aukščiau. Bet tą darėme tik iki tol, kol išgirdome tą patį pinigų prašytoją, mums rėkiantį bei mojuojantį. Supratome tai, kaip ženklą, kad reikia grįžti, todėl bandėme leistis žemyn, bet buvo slidu, o ir mažesnių akmenų stabilumo lipant žemyn, neišėjo taip gerai patikrinti, kaip lipant į viršų. Dažnai slydome sukeldami akmenų “griūtį…

DSC_0669 2.jpg
Šlaitais į viršų. Boumalne Dades slėnis, Marokas.

Bandant smegenims apdoroti šitą genialios idėjos virsmą į šiokią tokią katastrofą buvo kilusi panika. Jūs sakysit: Ko čia panikuoti? Na, pirmiausia, mes turėjome krūvą daiktų, nes beveik visi kelionės dalyviai mėgsta daryti nuotraukas, kalnas neatrodė toks, kurį kas nors pasirinktų įveikti savo noru, o kur dar kuprinės, vanduo ir žinoma nereikėtų pamiršti, kad aš buvau labai “protinga“ ir išsiruošiau prie krioklio su sandalais- šlepetėmis… Na, bet kas galėjo pagalvoti, kad mes atsidursime tokioje padėtyje ir gausime galimybę palaipioti stačiais šlaitais Boumalne Dades slėnyje?

DSC_0681 2
Mūsų “pasivaikščiojimas“ Boumalne Dades slėnio kalnų šlaitais, Marokas.

Žodžiu, nieko kito neliko kaip tik lipti į viršų. Tiksliau kabarotis. Kuo aukščiau lipome, tuo toliau atrodė to kalno šlaito pabaiga… Ir kuo toliau, tuo labiau, kalno šlaitas statėjo, o uolienos bei akmenys darėsi nestabilesni. Dažnai slydome. Kai kurie iš akmenų buvo tokie dideli, kad be vienas kito pagalbos net nebūtume turėję galimybių užlipti… Mes tiesiog vienas kitą patraukdavome už rankos arba pastumdavome už užpakalio į viršų. Kai kuriuos bandėme apeiti, nes pasirodė per dideli ir per daug nestabilūs, bet dažniausiai nepavykdavo. Kartais lipdami į viršų net sukeldavome šiokią tokią akmenų “griūtį“… 😀  Tas laipiojimas uolienomis ir akmenimis ant kalno šlaito tapo tarsi labirintu, iš kurio sugebėjome išsivaduoti tik vakarop.

Išsivadavę  atsidūrėme važiuojamo kelio kelkraštyje. Žinojome, kad mūsų viešbutis kitoje išdžiūvusios upės pusėje ir reikia rasti kitą, normalų kelią iki krioklio iš šios pusės arba nežinia kiek kilometrų žirglioti kelkraščiu. Po mūsų šio pasivaiksčiojimo aš labiau buvau linkusi eiti keliu, kad ir kiek tai užtruktų ir kad ir kaip pavojinga tai būtų jeigu tektų keliu eiti naktį. Tiesiog, tuo momentu turbūt jaučiausi soti pažinties su slėniu ir kriokliu avint sandalais.

DSC_0703 2.jpg
Užlipę į kalno šlaito viršų – atsidūrėm ant štai šito kelio, Dades slėnis, Marokas.

Iš visiškai niekur išdygę, viduryje kelio ir kažkokios gyvenvietės patraukėme vietinių ir pravažiuojančių mašinų dėmesį. Ir net labai. Vieni sukiojo pirštą šalia smilkinio, kiti traukiojo pečiais, o dar kiti kažką mums šūkaliojo nesuprasdami ką mes čia darome ir kas vyksta. To pasekoje prie mūsų greitai prisistatė du vaikai, kurie parodė mums “padorų“ kelią atgal iki krioklio. Ir nereikėjo nei kalnų šlaitais laipioti, nei keliu kažin kiek kilometrų eiti. Tiesa, davėme vaikams dirhamų už pagalbą, o vienas mūsų ekspedicijos narys sugebėjo net susilažinti su jais. Lažinosi ar išdrįs jie išsimaudyti po kriokliu iki kurio mus atvedė…Tie vaikai netikėjo, kad mes maudėmės, sakė dabar yra labai labai “šalta“. Beje, tas jų “šalta“ buvo 26°  laipsniai šilumos.

Prisipažinsime po tokio nuotykingo pasivaikščiojimo kalnais kritome miegoti kaip negyvi, o atsikėlę visi turėjome skaudančias rankas, kojas ir net pirštus, bet noro pamatyti Dades tarpeklį (Dades Gorge) tai tikrai nesumažino.

DSC_0825 3.jpg
Kelyje, Marokas.

Link tarpeklio važiavome jo slėniu, kuris yra šiaurės rytuose nuo Ourzazate miesto. Pats slėnis tarp Aukštutinio Atlaso bei Jbel Sarhro kalnų, tad net važiuojant vaizdai čia pasakiški. Dades upės vanduo čia aprūpina gyvybe migdolų, figų, graikinių riešutų, beržų medžius, kurie žaliuodami sudaro labai didelį kontrastą tarp raudonų susidariusių uolienų, bei kalnų. Beto, slėnis  dar yra vadinamas  “1000 kasbų (ang. kasbah)  žeme“, nes čia jų buvo labai daug pastatyta papildomai norint apsaugoti brangius upės resursus ir tai ką upė suteikė gyventojams.

Negana to, sakoma, kad čia –  pats  berberų kultūros centras. Labai daug žmonių gyvena pagal labai senas berberų tradicijas, gaminami tradiciniai rankų darbo papuošaliai bei dirbiniai. Taip pat, sakoma, jog čia yra patiekami skaniausi berberiški patiekalai. Beto, čia yra daug didesnė tikimybė sutikti “tikrų“ berberų apsirėdžiusių tradiciniais jų drabužiais.

DSC_0850 2.jpg
Dades slėnio vaizdai bei kaimai, Marokas.

Apskritai, visas Dades slėnio kelias iki pat Dades tarpeklio man yra vienas vaizdingiausių Maroke, bent jau iš to ką matėme iki šiol. Sustojome ir prie tos vietos iš kurios vakar vos išsikeberiojome šlaitu ant kelio. Tai žinokite, dabar, žiūrint žemyn, kai įspūdžiai jau kažkiek susigulėjo, pasidaro dar sunkiau suvokti kaip mums pavyko. Lipome. Bridome. Slydome. Ropojome. Bet turbūt patirtis, lieka patirtimi. Ne kiekvienoje kelionėje pasiseka taip “pasivaikščioti“. Kaip bebūtų, pakartoti šio maršruto Jums tikrai nerekomenduojame.

DSC_0864 2
Dades slėnis, Marokas.

Pats Dades tarpeklis (Dades Gorge) susidarė prieš milijonus metų Dades upei atitekant iš Aukštutinio Atlaso kalnų ir pietuose susijungiant su didžiausia Maroko upe pavadinimu Dra. Tarpeklio kalnų šlaitai čia – spalvoti, o jų sienų aukštis siekia nuo 200 iki 500 metrų.  Į pačio tarpkelio viršų nutiestas geras, bet labai siauras ir vingiuotas kalnų keliukas, į kurį užkilus ne tik galima atsigerti berberiškų arbatos vadinamos berberų viskiu, bet ir pasigrožėti tarpekliu, kuris prieš akis Jums būna visu gražumu. Pasižiūrėjus, supranti, kad gal ir nebereikalo epizodą su motociklu filmui būtent čia kūrė ir Tomas Kruzas (aktorius Tom Cruise).

IMG_1660
Dades tarpeklis, Marokas.

Be nuotykių, kaip ir priklauso kelionėje apseiti negalėjome ir važiuojant pagrindiname kelyje iš Boulmane miesto link Ourzazate buvome sustabdyti policijos. Ir VĖL. Kaip jau minėjau anksčiau, policija čia dažnas reiškinys. Taip pat ir baudos. Šį kartą teko susimokėti 15 eurų už greičio viršijimą. Bandėme susitarti, bet pasak jų viskas buvo nufilmuota. Vienintelis keistas dalykas buvo tas, kad važiavome per greitai, bet kiek per greitai taip ir negalėjo pasakyti. Kai pasiprašė cigarečių, supratome, kad jeigu ištiesų mūsų pažeidimas nebūtų nufilmuotas, jie mielai būtų paėmę mažesnę dirhamų sumą ir dar į kišenę. Vadinasi, bent jau čia tikrai žinome, kad neapgavo.

IMG_1638 3.jpg
Boumalne Dades miesto centras, Marokas.

Bet šiaip, visi mūsų sutikti policininkai buvo draugiški. Jie bandė su mumis ir susikalbėti. Ir visai ne apie baudas ar kyšius. Domėjosi jie pačia Lietuva, mūsų pasirinkimu aplankyti Maroką, bei kalbino apie sportą, o didžiausiai mūsų nuostabai kai kurie iš jų žinojo net patį Arvydą Sabonį! Vienintelis to minusas, kad mūsų baudos surašymas kartais trukdavo daug ilgiau negu turėtų…

Jeigu būtume planavę maršrutą kiek kitaip ir geriau atlikę namų darbus – nebūtų reikėją grįžti į pagrindinį kelią, pro Boumalne Dades miestą, kuris vedė link Ourzazate miesto. Jeigu būtume žinoję, būtume kalnų keliukais iš Todros tarpeklio pasiekę Dades tarpeklį ir poto patį Dades slėnį ir tik tuomet tęsę savo kelionę link Ourzazate miesto pagrindinio keliu. O mes grįžinėjome pirmyn atgal. Nesigailėjome, bet kad vaizdus įspūdingesnius būtume matę tai tikrai žinome.

DSC_1046 2
Kelyje link Ourzazate miesto, Marokas.

O toliau mūsų plane laukė apsilankymas viename iš didžiausių kasbų Ourzazate regione bei ilgas kelias prie Ouzoud krioklių esančių kitoje Aukštojo Atlaso kalnų pusėje, negu šiuo metu buvome mes. Užbėgant įvykiams už akių pasakysiu, kad neapsėjome be nuotykių, bet turbūt kitaip ir negali būti, vien tik dėl mūsų pasirinkto keliavimo būdo. Bet apie tai jau 8 pasakojimo apie Maroką dalyje.

Komentarų: 1

  1. Mergina rašo super. Nežinau ar ten noriu, bet skaityti įdomu. Jei kada važiuosiu, būtinai išsispaudinsiu kaip kelionių gidą.

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s