Savarankiška kryptis: 14 dienų automobiliu po spalvingąjį Maroką 10 dalis

Į Afrikos vėjo miestu vadinamą Essaouira atvažiavome pakankamai greitai. 340 kilometrų, bet kelias geras – daugiausiai autostrada, todėl geros 4 valandos ir mes jau vietoje. Net nepalyginsi su keliais kalnuose ar dykumų regione, kuriais važiavome praėjusias dvi savaites. Neprivažiavę šio kurortinio ir turistinio miesto sustojome pasisveikinti su Atlanto vandenynu nuo panoramos. Ten ir du zuikius vienu šūviu nušovėme kaip sakoma. Ir paveizėjome į miesto su vandenynu panoramą, ir nakvynės vietą Essaouira mieste susiradome.

DSC_0043.jpg
Apartamentus siūlęs vietinis, Essaouira, Marokas.

Turėjome du pasirinkimus: vieną pasiūlymą gavome iš vietinio sėdinčio ant kupranugario, kitą pasiūlymą iš vietinio sėdinčio ant motociklo. Man visas šitas butų, apartamentų, kambarių siūlymas kažkiek priminė įvažiavimą į mūsų vieną iš kurortų – Palangą, kur bobulytės susėdę iš kartono padarytais ženklais siūlo nakvynes. Čia irgi panašiai. Beje, mūsų kelionėje mes kažkodėl visuomet įsiveliame į reikalus su tais, kurie šituos kraštuos vairuoja motociklą, todėl ilgai nesvarstę pasirinkome antrą variantą. Suderėjome 500 dirhamų už apartamentus visai netoli vandens. Gal ir nebuvo patys geriausi, Atlanto vandenyno per langą nematėme, iki Medinos reikėjo pažygiuoti, bet ne viešbutyje pasėdėti atvažiavome, todėl nespėję nė daiktų normaliai išsikrauti pasileidome į apžvalgą po miestą.

DSC_0075.jpg
Essaouira, Marokas.

15 amžiuje Essaouira buvo vadinama Mogador, kai čia portugalai buvo įkūrę karinę bei prekybinę bazę, bet apie 18 amžiuje Mohammedo II įsakymu buvo suprojektuotas dabartinis miestas. Naujojo miesto pavadinimas reiškia tvirtovę ir jo pylimą, kur sienos  tarsi “prilaiko“ dalį miesto.

Ir Afrikos vėjo miestu tituluojamas jis nebereikalo. Čia labai vėjuota, todėl su bikini besimaudančių retai pamatysi. Na, nebent toliau nuo miesto. Čia dažniausiai renkasi burlentininkai, banglentininkai bei vėjo aitvarų aistruoliai, todėl gausu šių sporto šakų mokyklų bei stovyklų.

DSC_0379.jpg
Scali prieplauka. Essaouira, Marokas.

Pirmiausia stabtelėjome paragauti jūros gėrybių bei įvairiausių žuvų rūšių. Kiekvienas kuris mėgsta jūros gėrybes arba bent jau žuvį ten tikrai ras ką valgyti: rykliai, krabai, krevetės, sardinės, jūrų ežiai ir t.t. Tik tiems, kurie žuvies nevalgo, užkandžio arba pietų teks paieškoti kur nors kitur – toliau nuo žuvies stendų .O šiaip, esmė labai panaši, kaip ir Djemma el Fna aikštėje, Marakeše. Daugybė stendų su vagonėliais bei stalais tik čia prekiaujama žuvimi. Kas smagiausia, kad stalų savininkai tarpusavyje taip stipriai nekonkuruoja ir nesiplėšo dėl lankytojų, todėl bent jau mums buvo daug paprasčiau rinktis kurioje vietoje norėtume valgyti.

DSC_0410 2
Essaouira, Marokas.

Čia gausu ir gatvėmis šmirinėjančių katinų, kurie ypatingai dažnai ratus suka aplink tuos stendus.  Ne retai ir valgant po koja pasisukioja, tad tiems, kas nemėgsta gyvūnų tokia vieta gali būti tikras košmaras. Mane asmeniškai čia tik nuo kvapo pykino,  nei gyvūnai, nei “švaros“ kriterijai neužkliuvo. Tik aš nežinojau, kas manes laukia vėliau, nes po pietų planavome ekskursiją po Essaouira pylimus su patrankomis bei Scala prieplauką su didžiuliu žuvies turgumi…

IMG_2004.jpg
Essaouira miesto katinai, Marokas.

Vaikštant žuvies turguje kvapelis toks aitrus, kad atrodo jog net asfaltas įsigėręs tuo dvoku. O kai pagalvoju, koks kvapelis sklinda nuo tų kurie dirba ištisomis dienomis, net  nupurto. Gerai, kad šaliką turėjau, tai visą laiką kvėpavau į jį įsikniaubusi. Galite nesakyti, žinau, kad nepadeda, bet bent jau paprasčiau buvo ištverti tą smarvę. Bet kaip mes sakėme: jeigu išgyvenome ekskursiją po odų  raugyklas Marakešo mieste, tai išgyvensime ir pasivaikščiojimą po žuvies turgų. Išgyvenome. Ir įspūdžių į valias prisirinkome. Tiesa, tik kaip niekur kitur Maroke, čia labai stipriai gavome barti už filmavimą ir fotografijas, tad vėliau tiesiog nedrįsome to daryti. Pasivaikščiojome ant išlikusios gynybinės sienos ir iš viršaus stebėjome kaip vietiniai ruošia bei remontuoja tinklus ir pardavinėja žuvį. Chaosas ten tikrai nerealus, kaip ir triukšmas nuo prekybininkų, jūrininkų, vietinių, ir kirų, bet bent vieną kartą ten pabuvoti tikrai verta.

DSC_0467 2
Žuvies turgus prieplaukoje, Essaouira, Marokas.

Essaouira senamiestis nukelia tarsi į viduramžius, kur gyvavo jūrinė kultūra, piratai bei laivai, o klaidžiojant siauriomis mėlynai nudažytomiss gatvelėmis pasijunti tarsi būtum koks pirklys. Vietiniai prekiauja galybe prieskonių, kilimų, rankų darbo durklų, laivelių, inkarų, peilių, odos dirbinių. Nemažai tapytojų, muzikantų, taip pat keramika užsiminėjančių vietinių. Garsiosios marokietiškos tujos medienos dirbinių, ten taip pat gausu: dėžutės, kėdės, dubenėliai, rėmeliai ir net veidrodžiai. Sužinojus, kaip sudėtinga yra apdirbti šitą medieną, nekyla abejonių kodėl ji taip vertinama ir iš jos daromi net trofėjai.

IMG_2180
Medina, Essaouira, Marokas.

Essaouira Medina taip pat daug paprastesnė bei ne tokia klaidi kaip Marakešo  nes turi tik dvi pagrindines gatves. Tad surasti išėjimą nėra taip sudėtinga. Beto čia daug mažiau ir turistų, tad laisviau gali apžiūrinėti tiek prekes, tiek pačias gatveles. Labiausiai patiko tai, jog pardavėjai bei miesto gyventojai irgi daug labiau atsipūtę nei didmiestyje. Nesijaučia ir to baisaus įkyrumo iš pardavėjų ar kavinės darbuotojų. Jie labai dažnai net turi “siestas”, kurias pažymi kibiru, šluota ar dar kokiu keistesniu daiktu parduotuvėlės tarpduryje. Taip pat čia visokios, kavinės, restoranai, viešbučiai ir panašiai turi pavadinimus ar ženklinimus susijusius su jūra, laivais, žvejyba ar jos atributika.

Essaouira, kaip jokiame kitame mieste Maroke, buvo nerealiai smagu vesti derybas dėl mainų su pardavėjais. Pirmiausia, išsiderėjome djembe (Vakarų Afrikos būgnas, kuris yra ritinio formos ir dengtas oda) už 5 eurus ir paprasčiausią Bakken Bears (Aarhus miesto krepšinio komanda) maikutę. Pardavėjas keliolika kartų garsiai svarstė ką jam šeimininkas pasakys už šitus mainus, purtė vis galvą atsidusdamas, bet vistiek sutiko.

IMG_2019
Medinos gatvės, Essaouira, Marokas.

Vėliau ir į vieną juokingiausių derybų mūsų kelionėje įsivėliau.Viskas prasidėjo nuo to, kad mums žygiuojant baltai melsvomis gatvelėmis, iš vieno kioskelio kur prekiaujama arbata, prieskoniais, argano aliejumi ir visokiais kitokiais niekučiais, kaip dažnai Maroke būna, išgirdome kelis kartus tą patį klausimą apie tai iš kokios šalies atvykome. Buvau nusprendus ignoruoti, bet pamąsčius, kad šis pardavėjas atrodo linkęs bendrauti nusprendžiau pratęsti pokalbį.

Atsakiau aš jam, kad mes iš Lietuvos ir prasidėjo…  “Lietuva nuostabi“, “ Oi, kaip smagu. Lietuvoje gražu. Užeik į parduotuvėlę apžiūrėsi ką turiu” ir lia-lia-lia.

IMG_2093
Keramikos dirbinių parduotuvėlė, Essaouira, Marokas.

Užeiti užėjau, bet ne dėl to, kad norėjau kažką pirkti – man pasidarė įdomiau ką jis žino apie Lietuvą, kad taip  ją giria. Net nedvejodama  ėmiau domėtis kada gi jis buvo mūsų mylimąjame krašte. Jo atsakymas mane nustebino, nes jis net nemirktelėjęs išpyškino, kad niekada nebuvo Lietuvoje, ir ne tik, kad nežino, ar ten gražu, bet net tiksliai nežino kur ji yra ! O ką jis šneka – dažniausiai visiški taip sakant vėjai, nes pasak jo, tai yra jo darbas.

Nežinau ar jis suprato, bet savo tokiu prisipažinimu apie melavimą ir savo strategiją, jis man tarsi leido valdyti ateinančią derybų situaciją. Tik ta derybų situacija prasidėjo ne nuo pirkimo, o nuo trumpos pamokos apie Lietuvą ir kur ji yra. Buvo juokinga matyti, kad jis yra susigėdęs dėl to, kad buvo prigautas meluojant. Net pats save peikė, kad nepavyko jo pardavinėjimo žaidimas. Gal ne taip tikėjosi, kad pasisuks pokalbis, nežinau. Kaip ten bebūtų, po derybų išėjome ne tik patenkinti, bet ir su dovanomis. Tik jis nebuvo toks laimingas, nes vis dievagojosi, kad pardavė mums daug prekių už savikainą ir negana to dar ir dovanų davė. Atseit suprask, kaip atsiprašymą už melavimą… Mes labai ir nepykome, o dar ir dovanų gavom… Tik visa situacija ir jo reakcija į ją  buvo velniškai juokinga.

DSC_0196.jpg
Medina, Essaouira, Marokas.

Essaouira mes praleidome vos keletą dienų. Bet jeigu reiktų rinktis, manau užtektų pilnai ir vienos.  Užteko mums laiko ir su miestu susipažinti, ir paragauti įvairiausių patiekalų, paklaidžioti Medinos gatvelėmis, žuvies turgumi, bei įmerkti  kojas į Atlanto vandenyną,  ko gi daugiau gali reikėti? Mes per tas dvi dienas taip pailsėjome, kad jau nenustygstame vietoje dėl rytojaus važiavimo pakrantės keliu iki Lietuvos poilsiautojų taip mylimo Agadir miesto, kur susidūrėme su pikčiausiais vietiniais savo kelionėje…  Bet apie tai kitoje dalyje.

 

 

 

 

 

 

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s